„Joule“ srovės poveikis naudojamas elektros energijai paversti šilumine energija į šilumos objektus. Paprastai padalintas į tiesioginį pasipriešinimo kaitinimo ir netiesioginį atsparumo kaitinimą. Pirmosios maitinimo įtampa tiesiogiai taikoma šildomam objektui, o kai srovė teka, šildomas objektas sukels šilumą. Objektas, kuris gali būti tiesiogiai įkaitintas atsparumas, turi būti laidininkas, tačiau jis turi turėti didesnį varžą. Kadangi šilumą sukuria pats šildomas objektas, ji priklauso vidiniam kaitinimui, o šiluminis efektyvumas yra labai didelis. Netiesioginiam atsparumo šildymui reikalingos specialios lydinio medžiagos arba ne - metalinės medžiagos, kad būtų galima šildymo elementams gaminti. Šildymo elementai sukuria šilumą, kuris perduodamas į objektą, kurį reikia pašildyti radiacija, konvekcija ir laidumu. Kadangi šildomas objektas ir šildymo elementas yra padalyti į dvi dalis, šildomo objekto tipas paprastai nėra ribotas, o operacija paprasta.
Medžiagoms, naudojamoms netiesioginiam atsparumo šildymo elementams, paprastai reikia didelės varžos, žemos temperatūros atsparumo koeficiento, mažos deformacijos esant aukštai temperatūrai ir nėra lengva apimti. Dažniausiai naudojamos metalinės medžiagos, tokios kaip geležis - aliuminio lydinys, nikelis - chromo lydinys ir ne - metalinės medžiagos, tokios kaip silicio karbidas ir molibdeno disilicidas. Maksimali metalo šildymo elementų darbinė temperatūra gali pasiekti 1000 - 1500 laipsnių pagal medžiagos tipą; Aukščiausia ne metalinio šildymo komponentų darbinė temperatūra gali pasiekti 1500–1700 laipsnių. Pastarąjį lengva montuoti ir jį galima pakeisti šildymo krosnimi, tačiau jai reikia įtampos reguliatoriaus, kai jis veikia, ir jo tarnavimas yra trumpesnis nei lydinio šildymo elementas. Paprastai jis naudojamas aukštos temperatūros krosnyse, vietose, kur temperatūra viršija maksimalią metalo kaitinimo elemento darbinę temperatūrą ir keletą ypatingų progų.